Rūpinamės Jūsų namais

Pavasariui įpusėjus, ateina laikas susimąstyti apie bendro naudojimo erdvių gerinimą. Daug kalbama apie fasadų, laiptinių, parkavimo vietų atnaujinimą, tačiau ne ką mažiau svarbios vaikų žaidimų aikštelės neretai pamirštamos. Kuo svarbus erdvės vaikams įrengimas, kur kreiptis dėl planuojamos aikštelės ir ar verta renovuoti senąją, pasakoja „Civinity“ regiono vadovas Deividas Karalius.

Kūrybiška ir lavinanti erdvė visai šeimai

Žaidimų aikštelės zonos įrengimas – tai ne trumpalaikė mada, o sąmoningas sprendimas atspindintis sveiką požiūrį į vaikų ugdymą. Buvimas lauke skatina fizinį aktyvumą, lavina kūno motoriką, ugdo kūrybiškumą ir gerina socialinius įgūdžius. Specialistai teigia, kad vaikų socialiniai įgūdžiai vystosi net tiesiogiai nekontaktuojant su kitais vaikais. Be to, tai svarbi erdvė ir vaikų tėvams, kuri stiprina bendruomeniškumą, tampa šeimų susitikimo ir kokybiško laisvalaikio praleidimo vieta.

“Klaidinga vaikų žaidimų aikštelę montuoti kaip įrangą. Tinkamai įrengta aikštelė gali tapti ne tik fizinio aktyvumo, bet ir intelektualios, kūrybinės veiklos erdve, skatinančia vaikus mąstyti, spręsti problemas ir bendrauti su bendraamžiais.” – teigia D. Karalius.

Ideali žaidimų aikštelė – saugi ir kruopščiai suplanuota

Planuojant lauko žaidimų erdvės įrengimą, svarbu užtikrinti aikštelės įrangos, vietos ir naudojamų medžiagų saugumą. Pagal LR sveikatos ministerijos įsakymą visos, tiek privačiose, tiek viešose erdvėse įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, turi atitikti bendrosios saugos, įrengimo ir priežiūros normas:

1. Įrengimo vieta ir atstumai.
   Žaidimų aikštelės turi būti įrengiamos saugiu atstumu nuo gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių ir buitinių konteinerių. Esant mažesniam nei 20 metrų atstumui nuo gatvės, privalomai aptveriamos tvora. Tvoros neturi turėti aštrių, išsikišančių elementų, pavojingų tarpų ar laipiojimui tinkamų skersinių.
   
   
2. Žaidimų aikštelės priežiūra.
   Aikštelės įranga privalo būti prižiūrima ir reguliariai tikrinama, kad būtų užtikrintas ilgalaikis saugumas ir konstrukcijų stabilumas. Teritorija aplink šienaujama, šaltuoju sezonu griebiami lapai, barstomi takeliai. Smėliadėžių smėlis keičiamas kas sezoną ir būtinai dengiamas danga. Aikštelėje nustatyti defektai – šalinami nedelsiant.
   
   
3. Įrangos ir medžiagų reikalavimai.
   Visos žaidimų aikštelės konstrukcijos ir įranga turi būti pagamintos iš netoksiškų, aplinkai ir vaikams saugių medžiagų. Konstrukcijos negali turėti aštrių kampų ar didelių tarpų.Aikštelės danga privalo sugerti smūgius, būti sertifikuota ir atitikti Europos Sąjungos kokybės standartus.
   

Aikštelę noriu įsirengti pats

Dažnai daugiabučių gyventojams kyla noras žaidimų aikštelę įsirengti patiems. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teisiškai valstybinėje žemėje įrengta aikštelė yra prieinama visiems. Tai reiškia, kad aikštelė tampa bendrojo naudojimo erdve, kurioje gali žaisti kiti vietos gyventojai arba atsitiktiniai praeiviai.

Tikslinga žinoti, kad privačiai įrengtos žaidimų aikštelės gali sukelti papildomų teisinių problemų dėl saugumo. Tokia aikštelė gali tapti pavojinga vaikų ir juos lydinčių asmenų sveikatai. Atsižvelgiant į tai, teisinė atsakomybė už nelaimingus atsitikimus gali būti priskirta ne tik pavieniams asmenims, bet ir visai bendruomenei.

„Teoriškai žaidimų aikštelę įsirengti pačiam galima, tačiau savavališkai pastatytos konstrukcijos gali neatitikti saugumo standartų – iškiltų atsakomybės klausimas. Be to, įrengiant aikštelę, jeigu tai nėra privatus sklypas, būtina derinti projektą, gauti leidimus ir užtikrinti, kad naudojamos medžiagos atitiktų saugumo normatyvus.“ – teigia D. Karalius.

Veiksmai, kuriuos reikia atlikti, norint įrengti aikštelę kokybiškai

Kiekvienas projektas, įgyvendinamas valstybinėje žemėje, privalo būti derinamas ir griežtai reglamentuojamas pagal galiojančius teisės aktus. Todėl norint žaidimų aikštelę įrengti viešo naudojimo erdvėje, būtina kreiptis į savivaldybę, teikiant prašymą daugiabučio savininkų daugumos sprendimu.

Svarbu pabrėžti, kad šią procedūrą gali atlikti ir jūsų būstą administruojanti įmonė. Gavus gyventojų pritarimą, administratorius samdo išorės ekspertus, kurie paruošia aikštelės įrengimo planą. Taip sutaupomas laikas ir užtikrinama, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir saugiai.Gyventojams siūlomos ir žaidimų aikštelių atnaujinimo paslaugos, kurios dažnai suteikia galimybę sutaupyti, atlikus minimalius, tačiau svarbius pokyčius.

„Galima aikštelę atnaujinti, tačiau svarbu įvertinti jos būklę. Jei konstrukcijos stipriai susidėvėjusios, geriau įrengti visiškai naują aikštelę. Svarbu, kad atnaujinant aikšteles, medžiagos ir įranga turėtų reikiamus sertifikatus.” – pasakoja D. Karalius.

Antrus metus iš eilės Vilnių drebina daugiabučių sprogimai. Pernai Viršuliškių mikrorajone dėl sprogimo ir kilusio gaisro žuvo du žmonės, o gyventojams grįžti į savo namus prireikė beveik metų. Šiandien sprogimas sudrebino Naujininkų mikrorajone esantį daugiabutį, kurio gyventojai evakuoti, o priežastys vis dar tiriamos. Daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity“ vadovas Vilniuje Tadas Kuznecovas sako, kad techninei daugiabučių priežiūrai teikiamas vis dar per mažas dėmesys, o pastarieji įvykiai kelia klausimų dėl nepakankamo reguliavimo.

Reguliari techninė priežiūra – privaloma, tačiau ne visi ją atlieka

Siekiant užtikrinti daugiabučių namų gyventojų saugumą, įstatymai numato privalomąją daugiabučių inžinerinių sistemų, tokių kaip elektros, priešgaisrinės saugos, vėdinimo, vandentiekio ir nuotėkų, techninę priežiūrą.

Ją atlieka daugiabučio namo administratorius. Jeigu daugiabutis valdomas įsteigus butų savininkų bendriją, techninę sistemų apžiūrą ir remontą privalo organizuoti bendrijos primininkas.

Už daugiabučio techninę priežiūrą atsakingas asmuo privalo reguliariai (ne rečiau kaip kartą į pusmetį) atlikti inžinerinių sistemų apžiūrą, užfiksuoti jos rezultatus ir apie tai informuoti gyventojus. Nustačius esminius sistemų trūkumus, privaloma nedelsiant imtis priemonių gedimams pašalinti.

Pasak T. Kuznecovo, vis dar dažnai susiduriama su problema, kai šios pareigos, norint sutaupyti daugiabučio techninės priežiūros išlaidas, atliekamos formaliai.

Esama ir tokių atvejų, kai už techninę priežiūrą atsakantys bendrijų pirmininkai nėra šios srities specialistai, todėl neturi reikiamos kompetencijos inžinerinėms sistemoms įvertinti ar tinkamai pasirūpinti trečiosios šalies parinkimu.

Ne visuomet aišku, kas atsako už daugiabučio dujų ūkio sistemos veikimą ir sandarumą

Už dujų ūkio sistemos veikimą (sandarumą) daugiabutyje atsakomybė gali priklausyti tiek administratoriui ar bendrijos primininkui, tiek dujas tiekiančiai įmonei, priklausomai nuo to, kaip apibrėžtos atsakomybės ribos konkretaus daugiabučio atveju.

„Dujų sistemos priežiūros atveju kiekvienam daugiabučiui pirmiausia svarbu žinoti atsakomybės ribas. Namo administratorius arba bendrijos pirmininkas turėtų būti tas žmogus, kuris šias ribas aiškiai žino ir užtikrina, kad dujų sistema būtų reguliariai tikrinama,“ – sako specialistas.

Už inžinerines sistemas buto ribose atsako būtų savininkai

Daugiabučio administratorius ar bendrijos pirmininkas atsako už namų bendrųjų inžinerinių sistemų veikimą, tačiau už viską, kas vyksta už daugiabučio buto durų, atsako butų savininkai.

„Problema ta, kad savo bute esantį ūkį, įskaitant inžinerinių sistemų veikimą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams, prižiūri patys gyventojai, kurie, dažniausiai, neturi techninių žinių tai daryti tinkamai. Be to, priešingai nei būsto administratoriaus atveju, butų savininkų niekas nekontroliuoja. Taip susiduriame su situacijomis, kad viename bute neatsakingai elgiantis su inžinerinėmis sistemomis nukenčia ne tik butas, bet ir visas daugiabutis,“ – sako T. Kuznecovas.

Ne visi techninę priežiūrą atliekantys specialistai yra apsidraudę

Nors daugiabučių namų techninė inžinerinių sistemų priežiūra Lietuvoje yra privaloma, ją atliekantiems specialistams keliami reikalavimai skiriasi. Vienas iš jų – privalomas civilinės atsakomybės draudimas.

Daugiabučių namų administratoriams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, be jo įmonės negali vykdyti veiklos. Taigi nutikus nelaimei ir paaiškėjus, kad administratorius savo pareigas vykdė netinkamai, dėl jo padarytą žalą atlygintų draudikas.

„Pavyzdžiui, mūsų, kaip administratoriaus, veikla yra apdrausta 1 mln. eurų, kurie galėtų būti skirti žalai kompensuoti panašios nelaimės atveju,” –  sako T. Kuznecovas.

Tuo tarpu daugiabučių bendrijoms ir jų pirmininkams toks reikalavimas nėra privalomas. Pasak T. Kuznecovo, tai – ydinga praktika, nes tiek administratoriai, tiek bendrijų pirmininkai neša vienodą atsakomybę prieš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, tačiau gyventojai ne vienodai apsaugomi nelaimės atveju.

Siekiant išvengti nelaimių būtinas ir daugiabučių gyventojų sąmoningumas

Tokios nelaimės gali kilti dėl skirtingų priežasčių: sprogimai daugiabučiuose gali įvykti tiek dėl inžinerinių sistemų netinkamo veikimo, tiek dėl neatsargių gyventojų veiksmų.

Specialistas pabrėžia, kad ne mažiau už tinkamo techninės priežiūros specialisto paskyrimą svarbus ir daugiabučių gyventojų sąmoningumas stebinti savo gyvenamąją aplinką ir atsakingai į tai reaguojant.

„Neseniai susidūrėme su situacija, kai kaimynai mus informavo apie buto balkone laikomą dujų balioną. Kaip žinia, butuose dujų balionų laikymas ir naudojimas yra draudžiamas. Gavę tokį pranešimą operatyviai reagavome, surašėme įpareigojimą buto savininkui dujų balioną pašalinti, apie tai informavome atsakingas institucijas,“ – sako T. Kuznecovas.

Artėjant didžiosioms metų šventėms daugiabučių priežiūrą užsiimantys specialistai ragina pagalvoti ne tik apie namų puošimą ir dovanas, bet ir apie priešgaisrinę saugą namuose. Kokios dažniausiai pasitaikančios gaisrų namuose priežastys ir kaip jų išvengti, pasakoja daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity“ regiono vadovas Deividas Karalius.

Naudokite tik kokybiškas kalėdines girliandas

Kalėdinės girliandos – viena populiariausių namų puošybos priemonių. Jeigu naudojamos į elektros tinklą jungiamos dekoracijos, svarbu įsitikinti, kad jos yra geros kokybės ir namuose nesukels gaisro.

Prieš pradedant naudoti elektrines girliandas rekomenduojama jas patikrinti, ypač tas, kurios naudojamos jau ne vienerius metus. Jų laidai gali būti mechaniškai pažeisti, gali būti sulūžusios lemputės ar pažeisti jungikliai, o tai gali sukelti gaisrą. Pastebėjus bet kokius girliandų pažeidimus, nerekomenduojama jų naudoti.

Net ir naudojant geros kokybės, nepažeistas elektrines girliandas, svarbu jų nepalikti be priežiūros:

„Šios namų puošmenos jungiamos į elektros tinklą, todėl gali ir užsiliepsnoti, pavyzdžiui, nusvilus laidams. Dėl to svarbu įjungtas girliandas laikyti tik tuomet, kai esate namuose, taip pat būtinai jas išjungti nakčiai,“ – pataria D. Karalius.

Žvakes naudokite atsargiai

Dėl neatsargiai naudojamų žvakių namuose kylantys gaisrai – vieni dažniausių. Siekiant išvengti nelaimės, rekomenduojama atlikti kelis paprastus veiksmus, kurie ženkliai padidins žvakių naudojimo saugumą.

Nors daugelis išmeta žvakių instrukcijas jų neskaitydami, vis dėlto prieš jas naudojant svarbu atkreipti dėmesį į jų degimo laiką. Taip pat svarbu deginti žvakes jas stabiliai pastačius ant nedegaus paviršiaus, pavyzdžiui, metalinės žvakidės. Tai padės užtikrinti, kad sudegus žvakei ugnis neišplis kitur, pavyzdžiui, ant stalo.

Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad tarp dviejų degančių žvakių turi būti bent 10 cm atstumas, jos negali būti deginamos šalia kitų šilumos šaltinių – televizorių, radiatorių ir pan. Svarbu ir tai, kad žvakės nebūtų deginamos prie užuolaidų baldų ir kitų daiktų, kurie nuo žvakės liepsnos gali užsidegti.

Dažna klaida – palikti žvakes be priežiūros, todėl specialistas primena, kad prieš išeinant iš kambario jas visuomet reikia užgesinti.

Neleiskite petardų ir fejerverkų arti gyvenamųjų namų

Nors petardos ir fejerverkai yra tapę neatsiejama šventinio laikotarpio dalimi, siekiant užtikrinti namų saugumą specialistas rekomenduoja juos naudoti atsakingai. Arti namų naudojamos petardos ar fejerverkai gali kliudyti namą ir jį uždegti, taip pat gali patekti į butus pro atvirus langus.

Norint leisti petardas ar fejerverkus, svarbu tai daryti kuo toliau nuo gyvenamųjų namų. Kiekviena savivaldybė turi savo tvarką, apribojančią petardų ir fejerverkų naudojimą. Kaune draudžiama naudoti pirotechnikos priemones arčiau kaip 30 metrų nuo daugiabučių gyvenamųjų namų, tuo tarpu Vilniuje ir Klaipėdoje šis atstumas negali būti mažesnis nei 75 metrai.

Pažeidžiantiems pirotechnikos naudojimo tvarką gresia nuo 14 iki 60 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 80 iki 300 eurų bauda. Dažnu atveju su pirotechnikos priemonėmis žaidžia vaikai, tačiau tai nereiškia, kad jie dėl to nebus atsakingi. Už vaikų iki 16 metų padarytus administracinius nusižengimus atsako tėvai, taigi, bauda gali būti skirta jiems.

Nederėtų pamiršti priešgaisrinės saugos priemonių

Gaisrai, kylantys dėl neatsargaus elektros prietaisų, ugnies šaltinių naudojimo namuose, kelia didelį pavojų viso daugiabučio namo gyventojams. Dėl to svarbu nepamiršti ir priešgaisrinės saugos reikalavimų bei kiekvienuose namuose pasirūpinti saugos priemonėmis.

„Kiekviename bute turėtų būti įrengti ir reguliariai tikrinami dūmų detektoriai, taip pat visiems gyventojams rekomenduojame namuose turėti ir gesintuvą, kurio galiojimo laikas nepasibaigęs. Tokios pat priemonės turi būti įrengtos ir visų daugiabučių namų bendrosiose patalpose,“ – sako D. Karalius.

Būtina užtikrinti sklandžią evakuaciją nelaimės atveju

„Civinity“ specialistas taip pat primena, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose  draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakuacijai gaisro atveju.

„Susiduriame su dažna problema, kai daugiabučių gyventojai namo laiptinėse ar rūsio bendrosiose patalpose laiko tam tikrus daiktus, tokius kaip dviračiai, vežimėliai, rogės, įvairūs baldai. Bet kokie daiktai, kuriais užstatomi praėjimai, yra draudžiami, nes kelia didelę riziką visiems namo gyventojams bei padidina riziką greitai išplisti gaisrui,“ – sako specialistas.

Namuose besikaupiantis pelėsis – dažna problema, ypač aktuali šaltuoju metų laiku. Daugelis ieško veiksmingų būdų jį naikinti, tačiau specialistai ragina dėmesį skirti ne pelėsio, o jo atsiradimo priežasčių šalinimui. Kodėl namuose kaupiasi pelėsis ir kaip jo išvengti, pasakoja daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity“ regiono vadovas Deividas Karalius.

Pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis – per didelė namų drėgmė

Juodos dėmės ir nemalonus kvapas – du pagrindiniai požymiai, rodantys, kad namuose susiduriate su pelėsio problema.

Namuose atsiradęs pelėsis gali sukelti ne tik estetines, bet ir sveikatos problemas. Pelėsis – grybas, kuris gali sukelti alergines reakcijas, galvos skausmus ir net kvėpavimo takų uždegimą bei pažeisti nervų sistemą.

Pelėsis ima kauptis tada, kai namuose padidėja oro drėgmė, kuri tinkamai neišgarinama. Drėgmės lygis gali pakilti dėl įvairiausių priežasčių: nepakankamo patalpų vėdinimo, šildymo, kambariuose džiovinamų skalbinių, uždengiamų radiatorių ar intensyviai gaminant maistą.

Patikrinkite, ar tinkamai veikia namų ventiliacija

Jeigu namuose netinkamai veikia oro ventiliacinė sistema, jie vėdinami nepakankamai, todėl pakilusi drėgmė niekur nedingsta ir ima kauptis šalčiausiose namų vietose, tokiose kaip langai, sienos, kampai.

Norint suprasti, ar namuose tinkamai veikia oro išmetimo ventiliacinė sistema, galima atlikti paprastą testą.

„Ventiliacijos veikimą galima patikrinti liepsnelės pagalba: prie ventiliacijos angos pridėkite degančią žvakę ar kitą liepsnos šaltinį. Jeigu liepsna krypsta į vėdinimo kanalą, vadinasi, ventiliacijos sistema veikia. Jeigu oras pučiamas atgal į patalpas, liepsna kryps nuo ventiliacijos angos – tai ženklas, kad ventiliacija neveikia,“ – sako „Civinity“ specialistas.

Jeigu matote, kad ventiliacijos sistema neveikia, paprastai problema slypi užterštuose vėdinimo kanaluose. Juose ilgainiui kaupiasi dulkės, įvairios atliekos, iš gartraukių surinkti riebalai, dėl kurių vėdinimo sistema tampa mažiau efektyvi, sumažėja natūrali trauka. Norint ją pagerinti, vėdinimo kanalus būtina tinkamai išvalyti.

Reguliariai vėdinkite namus ir palaikykite tinkamą temperatūrą

Siekiant namuose išvengti pelėsio taip pat svarbu reguliariai vėdinti namų patalpas atidarant langus. Tai itin aktualu senos statybos namuose, nes juose, paprastai, prasčiau veikia daugiabučio ventiliacijos sistema, o drėgmė kaupiasi lengviau.

Svarbus ne tik drėgmės mažinimas namuose, bet ir tinkamos vidaus oro temperatūros palaikymas: temperatūra namuose neturėti nukristi žemiau 18 laipsnių šilumos.

„Rekomenduojame kiekvienuose namuose matuoti tiek oro temperatūrą, tiek drėgmę. Temperatūra namuose neturėti nukristi žemiau 18 laipsnių šilumos, o drėgmės lygis būti 40-60 proc.,“– pasakoja D. Karalius.

Pasak specialisto, patalpas vėdinti reikia trumpai, bet intensyviai. Papildomai atverti langus rekomenduojama ir tais atvejais, kai gaminama ir namuose susikaupia daugiau garų, ar kambariuose džiovinami skalbiniai. Jeigu drėgmės lygio sumažinti natūraliomis priemonėmis nepavyksta, tam efektyviai taip pat padėti specialūs prietaisai – sausintuvai.

Pelėsis gali signalizuoti ir langų problemas

Atšalus lauko oro temperatūrai ir prasidėjus šildymo sezonui namuose neretai ima rasoti langai, o dėl pastovios drėgmės langų angokraščiuose, sienų kampuose atsiranda pelėsis.

Jeigu net ir tinkamai vėdinant patalpas, palaikant reikiamą temperatūrą ir drėgmę rasos nuo langų išvengti nepavyksta, greičiausiai problema slypi languose.

Pasak specialisto, jeigu langai sumontuoti nekokybiškai arba per laiką yra pakitusi jų išorinė apdaila, pro lango angokraščius į patalpas patenka šaltas oras, susidaro rasos taškas, peršąlą ir ant langų kaupiasi pelėsis. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į langų specialistus ir langus tvarkyti arba keisti.

Problema gali slypėti ir nesandariame namo fasade

Gyvenantys daugiabučiuose blokiniuose namuose taip pat neretai susiduria su nesandarių namo fasado siūlių keliamomis problemomis. Per laiką šios siūlės, jungiančios pastato blokus, tampa nehermetiškos, pro jas patenka drėgmė ir namuose atsiranda pelėsis.

Paprastai tokiais atvejais ima šlapti ir pelyti išorinės buto sienos. Deja, bet tokiais atvejais nei buto vėdinimas, nei tinkama vidaus oro temperatūra pelėsio problemos išspręsti nepadės.

„Tam, kad drėgmė per fasadą į butą daugiau nesiskverbtų, būtina daugiabučio fasadą tvarkyti jo siūles hermetizuojant, o blokus dažant termokeraminiais dažais,“ – pataria specialistas.

Nuo lapkričio 11 dienos gyventojai gali teikti paraiškas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) paramai gauti. Daugiabučių modernizavimo programai skirta 165 mln. eurų, kuri bus paskirstoma daugiabučiams pagal paraiškos pateikimo laiką. Daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity“ renovacijos skyriaus vadovas Ignas Daunys atkreipia dėmesį, kad paramą gaus tie daugiabučiai, kurie dėl finansavimo kreipsis pirmieji.

Paramą gaus tie, kurie pateiks paraiškas pirmieji

Nuo šių metų lapkričio 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūra priima paraiškas daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimui gauti. Šiuo naujuoju kvietimu daugiabučių gyventojams suteikiama Europos investicijų banko Modernizavimo fondo parama, kurios suma siekia 165 mln. eurų.

Šiuo tęstiniu kvietimu, kitaip nei ankstesniais kartais, gyventojų paraiškos priimamos ne konkurso būdu. Tai reiškia, kad į daugiabučio renovacijos finansavimą galės pretenduoti visi daugiabučiai, tačiau finansavimas bus suteikiamas tol, kol bus išnaudotos paskirtos lėšos.

„Oficialiai paraiškos bus priimamos iki 2025 metų spalio 1 dienos, tačiau praktika rodo, kad tokia kvietimo suma bus išnaudota greičiau nei numatytas terminas. Taigi, norintys, kad jų daugiabutis būtų renovuotas, turi kuo skubiau atlikti reikiamas procedūras ir pateikti paraišką,“ – pataria I. Daunys.

Veiksmai, kuriuos reikia atlikti, norint gauti finansavimą

Namo renovaciją svarstantys daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai pirmiausia turėtų kreiptis į administratorių, kuris organizuoja susirinkimą ir pateikia visą informaciją apie kvietimo esmę bei procedūras, taip pat organizuoja balsavimą dėl investicinio plano parengimo.

Gavus gyventojų daugumos pritarimą dėl investicinio plano parengimo, administratorius samdo išorės ekspertus, kurie parengia investicinį planą.

Pasak specialisto, svarbu suprasti, kad investicinio plano parengimas užtrunka. Paprastai investicinis planas parengiamas per mėnesį, tačiau esant dideliam susidomėjimui ir siekiant kuo greičiau pateikti paraiškas, gali būti, kad investicinio plano parengimo terminai ilgės, nes susidarys šią paslaugą užsakančiųjų eilė.

Parengtas investicinis planas teikiamas daugiabučių gyventojams tvirtinimui. Gavus daugumos pritarimą, administratorius Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikia paraišką paramai gauti.

Nuo šio momento daugiabutis pretenduoja į paramos gavimą, o ar ji bus suteikta priklauso nuo to, ar dar nėra išnaudoti kvietimui skirti pinigai. Jeigu paraiška paramai gauti pateikiama pasibaigus paramos sumai, skelbiama, kad tokios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą.

Pradėjus procesą dabar, namas bus renovuotas 2026 metais

Pradedant daugiabučio renovaciją svarbu suprasti, kad tai – gana ilgas procesas. Nuo paraiškos paramos gavimui pateikimo iki rangos darbų pradžios paprastai praeina apie pusantrų metų.

Per šį laiką pasirašoma paramos sutartis, finansavimo dokumentai, vykdomi pirkimai, rengiamas techninis darbo projektas. Pateikus paraišką finansavimui dabar, galima tikėtis, kad daugiabučio rangos darbai prasidės pirmąjį 2026 metų pusmetį, o namas pradės taupyti energiją tų pačių metų rudenį.

Pasak specialisto, šie terminai – apytiksliai, neįvertinus tokių aplinkybių, kaip proceso eigoje besikeičiančios valstybinių institucijų taisyklės ar jų išaiškinimai.

Kiek teks mokėti už renovaciją

Valstybės parama suteikiama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, projekto administravimo ir statybos techninės priežiūros, taip pat namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo išlaidoms iš dalies dengti.

Naujuoju kvietimu keičiasi paramos apskaičiavimas: anksčiau taikius procentinę paramos išraišką, nuo šiol valstybės parama apskaičiuojama fiksuotu įkainiu, kuris priklauso nuo daugiabučio dydžio ir siekiamos energetinio naudingumo klasės.

Pasak specialisto, gyvenant standartiniame 45 – 55 kvadratinių metrų ploto bute, įskaičius valstybės paramą ir išdėsčius sumą per 20 metų laikotarpį, už daugiabučio renovacija teks mokėti apie 140 – 180 eurų per mėnesį, įskaitant lengvatinės paskolos palūkanas.

Tačiau po renovacijos gyventojai taip pat per mėnesį vidutiniškai sutaupo 40 – 50 eurų šildymui ir 10 eurų pastato priežiūros darbams, taigi galutinė renovacijos kaina per mėnesį tokiam butui sieks apie 90 -120 eurų.

Gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, valstybė pilnai dengia visas su daugiabučio renovavimu susijusias išlaidas, taigi renovacija nepasiturintiems gyventojams visiškai nekainuoja.

Griežtėja energetinio naudingumo reikalavimai

Naujuoju kvietimu iš dalies finansuojami daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektai, kuriais siekiama B klasės arba didesnio energetinio naudingumo.

Energinio naudingumo klasė parodo, kiek šilumos sunaudoja daugiabutis. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau šilumos energijos namas sunaudoja. A klasės namai šilumos energijos sunaudoja mažiausiai.

Pasak I. Daunio, C klasės paramos atsisakymas atspindi bendras Europos sąjungos tendencijas ir reguliavimą, kuriuo siekiama, kad pastatai būtų kuo labiau tvarūs ir tausojantys aplinką:

„B energetinė klasė – optimalus renovacijos kainos ir energijos taupymo variantas daugiabučiams namams, todėl su šiuo paraiškų teikimo kvietimu rekomenduojame gyventojams būti aktyviems. Tikėtina, kad ateityje bus dar labiau griežtinami energetinės klasės reikalavimai, kas ženkliai brangintų renovacijos darbų kainas,“ – sako specialistas.